Žvilgsnis į pelėdos namus

Data

2021 12 01

Įvertinimas
0
Be pavadinimo.png

Šio uokso senoje drebulėje gyventoja – naminė pelėda. Panašu, kad jai čia jauku ir saugu, tad žiemos šalčiai nebaisūs. Pagrindinis naminės pelėdos maistas – graužikai ir smulkūs paukščiai. Grobį praryja visą, tad skrandyje lieka nesuvirškintų kaulų, vilnos, plunksnų. Šios atliekos suformuojamos į pailgus gumulėlius ir atryjamos. Todėl ant žemės randamos išvamos byloja, kad kažkur čia gyvena pelėda.

Vienas labiausiai išvystytų pelėdos organų yra akys. Jos sudaro nuo 1 iki 5 procentų kūno masės, priklausomai nuo rūšies. Jei 80 kg sveriantis žmogus turėtų tokio dydžio akis, tai jos svertų apie 2 kg kiekviena! Kadangi pelėdos puikiai mato tamsoje, manoma, kad jos beveik nieko nemato esant stipriam apšvietimui. Tai nėra tiesa, kadangi pelėdų vyzdžiai turi platų reguliavimo spektrą, o tai leidžia reguliuoti į tinklainę prasiskverbiančios šviesos kiekį. Uokse užtikta naminė pelėda beveik užsimerkė – taip ji stengiasi tapti nematoma – slepia tai, kas ją labiausiai išduoda – savo dideles akis. Bet pro siaurą vokų plyšelį akylai stebi įsibrovėlį.

Tiesą sakant, kai kurios pelėdų rūšys ryškioje šviesoje mato geriau nei žmonės. Pelėdų akys yra apsaugotos trimis sluoksniais akių vokų. Jos turi įprastus viršutinį ir apatinį akių vokus. Viršutinis užmerkiamas, kai pelėda mirksi, o apatinis – kai pelėda miega. Trečiasis vokas vadinamas mirkčiojančia membrana – tai yra plonas odos sluoksnis, kuris užveria akį įstrižai, nuo vidinės akies pusės išorinės link. Šis vokas apsaugo ir išvalo akies paviršių.