Susitikimas su baltaskruostėmis berniklėmis

Data

2021 01 04

Įvertinimas
1
IMG_20210102_x.jpg

Pirmosios šių metų dienos Krekenavos apylinkėse vis dar priminė vėlyvą rudenį: laukai ir miškai be sniego dangos, žaliavo žiemkenčiai ir pievos, juodavo pliki arimai, bet Nevėžio senvagių užtakius naktimis pamažu jau dengė ledo šydas. Besniegės žiemos ir kukurūzienose (laukuose, kur buvo sėklai auginami kukurūzai) stebimi besiganančių gulbių nebylių pulkai jau tampa įprastu rudeniško kraštovaizdžio elementu, o Liberiškio tvenkinys ties Naujamiesčiu virsta nakvynei ar dienos poilsiui skirtu „gulbių ežeru“.  Žiemkenčių lauke ties Petriškių kaimu teko stebėti gana retai žiemos metu sutinkamas baltaskruostes bernikles. Keturi laukiniai paukščiai buvo užsiėmę „žoliavimu“, tad tik abejingai nužvelgė besiartinantį su išmaniuoju telefonu rankose. Kelių žingsnių atstumu priartėjęs žmogus joms buvo nevertas dėmesio.

Baltaskruostės berniklės – žąsinių paukščių būrio atstovai, migrantai iš tolimosios šiaurės. Jos peri uolėtose Naujosios Žemės, Lofotenų, Špicbergeno salų, Grenlandijos pakrantėse. Lietuvoje migruojančių berniklių pulkai paprastai stebimi rugsėjo – spalio ir kovo – gegužės mėnesiais, dauguma jų trumpam apsistoja pievose ir laukuose ties Nemuno delta bei Pietų Lietuvoje. Rudeniškos žiemos mūsų krašte sutrikdo paukščių migracijos instinktus ir suvilioja juos pasilikti netgi iki pavasario.