Retų rūšių miško paukščių lizdų registracija

Data

2022 01 18

Įvertinimas
0
erelis.jpg

Stambieji miško paukščiai – juodieji gandrai, mažieji ereliai rėksniai, vapsvaėdžiai, vištvanagiai ir kiti, paprastai kuriasi brandžiuose ir pribręstančiuose medynuose. Tokiuose miškuose planuojami ir vykdomi intensyvūs kirtimai, tame tarpe ir plynieji, kelia didelę grėsmę lizdavietėms. Siekiant apsaugoti retųjų paukščių buveines, aplink jų lizdus, nelygu kokia rūšis, yra numatytos nuo 50 iki 200 metrų spindulio apsaugos zonos, kuriose ribojami miško darbai, draudžiami plynieji pagrindiniai kirtimai. Dalis saugomų miško paukščių lizdaviečių yra pažymėtos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, tačiau situacija sparčiai keičiasi o duomenys sensta – dalis registruotų lizdų jau senokai sunykę, o naujai sukrauti – nežinomi arba nepažymėti, taigi neturi reikiamo apsaugos statuso. Girininkijų darbuotojai pagal galimybę registruoja lizdus jų valdomuose valstybiniuose miškuose, bet ypač trūksta patikimos informacijos iš privačių miškų sektoriaus.

Dalį nežinomų lizdų, deja, pirmieji aptinka ne biologai, bet miško kirtėjai, o kirtavietėje paliktas vienišas medis su lizdu nieko negelbsti – buveinė jau sunaikinta. Todėl eilę metų vykdoma miškų kadastre įrašytų lizdų revizija: tikrinamos senosios lizdavietės, jų aplinka, rasti lizdai fotografuojami, fiksuojamos koordinatės o visi duomenys perkeliami į Saugomų rūšių informacinę sistemą (SRIS). Ši informacija padeda geriau planuoti ūkinę veiklą bei apsaugoti nykstančias paukščių rūšis nuo miško darbų trikdymo, jų lizdų ir buveinių sunaikinimo. Vidurio Lietuvos miškuose dalį lizdaviečių 2020 ir 2021 metais patikrino Krekenavos regioninio parko direkcijos vyriausiasis ekologas Julius Auglys.

2021 metų rudenį ir žiemą Panevėžio ir Kėdainių rajonų miškuose buvo įvertinta 40 vnt. miškų kadastre įrašytų lizdaviečių būklė. Nors beveik visos patikrintos buveinės išsaugotos, jose buvę lizdai daugeliu atvejų yra sunykę arba sukrauti kitose vietose, – rasta net 30 naujų lizdų. Lizdų kaita yra neišvengiama – tai lemia daugybė aplinkos pokyčių (lizdas iškrenta, nudžiūsta ar išvirsta lizdo medis, medynas žūsta dėl kenkėjų ar vėjovartų, paukščiai trikdomi veisimosi metu, pasikeičia mitybos plotai ir t.t.). Svarbūs ir paukščių biologijos ypatumai ar net atskirų individų „charakteris“: pradingus eilę metų perėjusiai porai, lizdas neretai apleidžiamas, ilgainiui sunyksta, nors buveinė ir nepakitusi. Kartais paukščių pora turi vieną ar du „atsarginius“ lizdus, kuriuose pramečiui peri. Deja, bet apleistų buveinių gausa perša mintį, kad kai kurios saugomų paukščių rūšys ir toliau sparčiai nyksta, ypač – juodieji gandrai.