header image

Pėsčiųjų maršrutai

Maršrutas prasideda Surviliškyje (Kėdainių r., Surviliškio sen.), dešiniajame Nevėžio upės krante, prie kabančio (beždžionių) tilto. Maršruto ilgis – 7,5 km. Eidami šiuo maršrutu, jūs aplankysite Nevėžio slėnį bei savitu istoriniu palikimu garsėjantį Šventybrasčio kaimą.

Perėję Nevėžio upę kabančiu tiltu, pasukite dešinėn ir keliaukite miško keliuku pietų kryptimi. Keliaudami Krekenavos regioninio parko ir Šventybrasčio kraštovaizdžio draustinio teritorija, stebėkite kraštovaizdį ir vykstančius gamtinius reiškinius. Traukiantis paskutiniojo apledėjimo ledynams, vandenys išgraužė gilų lovio pavidalo terasinį Nevėžio senslėnį su daugybe senvagių bei jų liekanų. Slėnis yra daugybės augalų ir gyvūnų prieglobstis, čia tarpsta ne viena vertinga buveinė. Kiekvienu metų laiku upės slėnis atrodo skirtingai: žiemą sukaustytas šalčio ir šarmos, pavasarį ir vasarą pilnas žydinčių augalų ir gyvybės. Žiemai traukiantis, upė patvinsta, išsilieja, prisipildo  migruojančių paukščių. Gegužę ties Šventybrasčiu Nevėžio slėnio balose galima klausytis kūmučių balsų.

Besižvalgydami po Nevėžio slėnį, pasieksite Šventybrasčio kaimą. Ant kalnelio stovi įspūdinga ir labai jauki medinė Kristaus Atsimainymo bažnyčia su varpine. Kalbama, kad ten, kur dabar stovi Šventybrasčio bažnyčia, buvusi senovės lietuvių apeigų vieta ir degė amžinoji ugnis. Kadangi čia teka Brastos upelis, tai gyvenvietė ir buvo pavadinta Šventybrasčiu. Nuo bažnyčios atsiveria įspūdingi vaizdai. Už bažnyčios auga keturi net 24 metrų aukštį siekiantys Šventybrasčio ąžuolai. Šie didingi ąžuolai yra  valstybės saugomi gamtos paveldo objektai.

Šventybrasčio kaimas garsus istoriniais įvykiais ir asmenybėmis. 1863 m. spalį čia vyko A. Mackevičiaus vadovaujamų sukilėlių kautynės su caro kariuomene. Brastos upelio pakrantėje palaidoti žuvę 75 sukilėliai, 1938 m. jiems atminti pastatytas betoninis paminklas. Iš šio kaimo kilęs Povilas Lukšys – pirmasis Lietuvos savanoris, 1919 m. vasario 9 d. žuvęs už Lietuvos nepriklausomybę. Nuo bažnyčios laiptai veda žemyn prie paminklo Lietuvos Nepriklausomybei Šventybrasčio kapinėse palaidoti rašytojo, Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo seneliai Siručiai.

Maršrutą tęskite keliu Šventybrastis – Krekenava. Ties Zavišinės kaimu, kur likę buvusio dvaro liekanos, pasukite kaimo keliuku į kairę kabančio tilto link.

Jei norėsite 2 km pratęsti maršrutą, galite aplankyti Kazokų kaime tilto liekanas kairiajame Nevėžio krante, o kabančiu tiltu sugrįžę į Surviliškį – aplankyti žymiausio Lietuvos kryždirbio Vinco Svirskio kapą Surviliškio kapinėse ir jo kryžių stovintį mokyklos kieme; taip pat nueiti į Surviliškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčią ir nuo apžvalgos aikštelės pasižvalgyti į Nevėžio senslėnį.

Maršrutas prasideda Surviliškyje (Kėdainių r., Surviliškio sen.), dešiniajame Nevėžio upės krante, prie kabančio (beždžionių) tilto. Maršruto ilgis – 5,9 km. Eidami šiuo maršrutu, jūs aplankysite Nevėžio slėnį bei pagonybės laikus menantį Burvelių alkakalnį. Keliavimas suteiks daug teigiamų emocijų ir palepins akį nuostabiais vaizdais.

Perėję Nevėžio upę kabančiu tiltu, pasukite kairėn ir keliaukite miško keliuku šiaurės kryptimi. Keliaudami Nevėžio vidurupio kraštovaizdžio draustinio teritorija, stebėkite kraštovaizdį ir vykstančius gamtinius reiškinius. Traukiantis paskutiniojo apledėjimo ledynams, vandenys išgraužė gilų lovio pavidalo terasinį Nevėžio senslėnį su daugybe senvagių bei jų liekanų. Slėnis yra daugybės augalų ir gyvūnų prieglobstis, čia tarpsta ne viena vertinga buveinė. Kiekvienu metų laiku upės slėnis atrodo skirtingai: žiemą sukaustytas šalčio ir šarmos, pavasarį ir vasarą pilnas žydinčių augalų ir gyvybės. Žiemai traukiantis, upė patvinsta, išsilieja, prisipildo  migruojančių paukščių.

Burvelių alkakalnis – senovės lietuvių šventvietė. Įspūdinga kalva, apaugusi pušimis, ąžuolais, drebulėmis, beržais ir kitais medžiais bei krūmais, apsupta pelkėtų pievų, manoma, tolimoje praeityje buvusi saloje. XIV a. vokiečių kronikose rašoma čia buvus Burvelių pilį, kurią 1372 m. rugpjūčio 15 d. sunaikino Livonijos magistro kariauna. Burvelių alkakalnis dažnai vadinamas Mlečkos kalnu, Mileškalniu ar Koplyčkalniu. Pasakojama, kad XVI amžiaus pabaigoje kalvoje buvo supiltas pilkapis ir pastatyta koplyčia Jono Konstantino Mlečkos, nukritusio kartu su žirgu ir nuskendusio Nevėžyje, atminimui.

Po to tęskite kelionę atgal link Kazokų kaime tilto per Nevėžio upę liekanų. Prano Markūno suprojektuotas tiltas pastatytas 1937 m. jungė Surviliškio ir Kazokų kaimus. Antrojo pasaulinio karo metu tiltas buvo susprogdintas  ir lig šiol neatstatytas.  Tačiau, kaip atrodė šis dailus arkinis gelžbetonio tiltas, galite pamatyti atkurtoje vizualizacijoje permatomame stende.

Toliau keliaukite į pietus link kabančio tilto.

Sugrįžę kabančiu tiltu į Surviliškį, aplankykite žymiausio Lietuvos kryždirbio Vinco Svirskio kapą Surviliškio kapinėse ir jo kryžių stovintį mokyklos kieme; taip pat nueikite į Surviliškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčią ir nuo apžvalgos aikštelės pasižvalgykite į Nevėžio senslėnį.

Maršrutas prasideda iš karto už Krekenavos miestelio (Krekenavos sen., Panevėžio r.), kairiajame Nevėžio upės krante, prie Gringalių miško. Maršruto ilgis – 10,3 km. Trumpesnio maršruto ilgis – 5 km. Žygį pradėkite nuo Gringalių miško prieigose kairėje kelio Krekenava – Šventybrastis - Kėdainiai pusėje įrengto informacinio stendo ir toliau keliaukite į kairę vedančiu miško keliuku.  Kurį laiką eisite pamiške, vėliau pasuksite į miško gilumą. 

Šis maršrutas tinka išbandyti “miško maudynių” (Širin-Joku) praktiką ir susilieti su gamta per penkis pojūčius: akis, ausis, nosį, burną, rankas ir kojas. Žingsniuodami mišku, stebėkite įstabius gamtos reiškinius. Žiūrėkite, kaip keičiasi miškas: pušynus ir eglynus keičia beržynai ir ąžuolynai. Klausykitės paukščių balsų,  uoskite sodrų miško kvapą, atidžiai stebėkite augalus ir gyvūnus ir jų pėdsakus, pabandykite atpažinti medžius bei įvardinti žolinius augalus.

Gringalių miškas – botaninis-zoologinis draustinis su retomis augalų ir gyvūnų rūšimis bei jų buveinėmis. Miškas pasižymi didele gyvūnijos įvairove. Čia peri juodasis gandras, mažasis erelis rėksnys, vištvanagis, vapsvaėdis, skėtsakalis, pilkoji meleta; gyvena stirnos, šernai, taurieji elniai, danieliai, lūšys; aptinkamos lazdynės miegapelės, šikšnosparniai. Miške saugomos vabzdžių: baltmargės šaškytės, niūraspalvio auksavabalio ir  didžiojo auksinuko buveinės. Draustinyje aptinkami reti, saugomi augalai: miškinė dirsuolė, žalsvažiedė blandis, paprastoji tuklė ir kt. Retos grybų rūšys: ąžuolinė kepena, kuokštinė grifolė, didysis kukurdvelkis.

Maršruto viduryje galėsite sustoti pailsėti poilsiavietėje.

Kelionę baigsite grįždami į pradinę vietą keliu Krekenava – Šventybrastis – Kėdainiai. 

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-12-07