audio gidas

Akmuo Rapolas - gamtos paminklas. Paskelbtas saugomu nuo 1964 m. Akmuo riogso dešiniajame Linkavos upelio krante, Linkavos hidrografiniame draustinyje. Matmenys: aukštis -2,55 m; ilgis – 5,14 m; plotis - 4,18 m. Didžiausia horizontali apimtis – 14,54 m. Uoliena: Blastoklazitas (kataklazuotas granitogneisas). Akmuo Rapolu pramintas XX amžiuje. Nėra duomenų apie tai, jog minėtas pavadinimas būtų kilęs iš gilios senovės. Manoma, kad Rapolas – tai vienas iš XX a. prie Krekenavos įkurtų viensėdžių gyventojų, žemės valdos šeimininkas. Su juo siejamas ir Rapolo akmens pavadinimas. Krekenaviečiai dėl įspūdingo dydžio akmenį dar vadina Puntuko broliu.

Valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Paskelbtas saugomu nuo 2007 m. Alėja - buvusio Daniliškio dvaro želdinių svarbiausias akcentas. Nevėžio vidurupio kraštovaizdžio draustinyje esančios alėjos ilgis - 263 metrai. Čia auga apie 360 mažalapių liepų. Daniliškio dvaras buvo žinomas jau XVI a. pabaigoje. Čia kadaise žaliavo gražus parkas, terasomis besileidžiantis į upę, o įšlaitėse tryškę šaltiniai. Parke buvę ir du kryždirbio V. Svirskio kūriniai – mediniai liūtai.

Švenčiuliškių paprastoji pušis - valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Pušies kamieno skersmuo - 1,2 m, apimtis - 3,52 m. Aukštis – 20,9 m. Lajos forma netaisyklinga, būdinga atviroje vietoje augančiam medžiui.

Valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Paskelbtas saugomu nuo 2007 m. Paprastoji pušis - išskirtinės formos medis. Ją sudaro trys kamienai, kurių apimtis 2,3 m,  2,2 m ir 1,7 m. Kiekvienas kamienas šakojasi ir formuoja savitos formos ir struktūros lają.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Paprastoji vinkšna (Ulmus laevis) auga Vadaktėlių km., Naujamiesčio seniūnijoje, Svirnupio kairiajame krante, netoli Ūdrų dvaro. Tai storiausias ir seniausias iš žinomų šios rūšies medžių Panevėžio rajone bei Krekenavos regioniniame parke. Pasižymi įspūdinga laja, kurią formuoja trys masyvūs kamienai. Liemens skersmuo 1,3 m aukštyje yra 1,94 m, o apimtis – 6,09 m. Ties 1,8 m formuojasi 3 kamienai. Medžio aukštis 25 m.

Labai vaizdinga Murmulių atodanga yra Nevėžio kairiajame krante, gerai atsidengusi. Atodangos aukštis 9 m, ilgis palei upės vagą – 60 m. Atodangoje atsidengia  rudai raudonas Nemuno (paskutiniojo apledėjimo) ledyno Baltijos stadijos paliktas moreninis priemolis.

Bakainių piliakalnis - vienas iš Krekenavos regioninio parko perlų, menančių kovų su kryžiuočiais laikus. Piliakalnis, iš trijų pusių apjuostas Liaudies upės, neabejotinai yra viena gražiausių parko vietų. Piliakalnio kompleksą sudaro pilies kalnas, kur kadaise stovėjo medinė pilis, priešpilis ir papilys su apsauginiais pylimais.

audio gidas

Kapinynai - senovinės laidojimo vietos, kuriose aptinkama kapų su archeologiniais radiniais. Šie radiniai teikia žinių apie to meto mirusiųjų laidojimo papročius, požiūrį į pomirtinį gyvenimą. Barinės kapinynas - kultūros paminklas. Kapinynas plokštinio tipo. Plokštinis kapas - paprastai vieno žmogaus laidojimui iškasta duobė, kurioje palaidojus supilamas nedidelis žemės kauburėlis. Laikui bėgant, kauburėlis suplokštėja ir susilygina su žemės paviršiumi. 1981-1982 metais Barinės kapinyną kasinėjo Panevėžio kraštotyros muziejaus archeologinė ekspedicija. Nustatyta, kad šiaurinėje kapinyno dalyje mirusieji laidoti X-XII amžiais su žirgų aukomis. Pietinėje kapinyno dalyje mirusieji laidoti XII-XV amžiais. Būdingesni radiniai – pasaginės ir plokštinės segės, žiedai, stiklo ir gintaro karoliai, geležiniai peiliai, kamanos, žalvariniai svareliai. Radiniai saugomi Panevėžio kraštotyros muziejuje.

 

Burvelių alkakalnis yra aukštaičių žemėse, kairiajame Nevėžio krante. Jis dažnai vadinamas Mlečkos kalnu, Mileškalniu ar Koplyčkalniu. Tai įspūdinga kalva, apaugusi pušimis, ąžuolais, drebulėmis, beržais ir kitais medžiais bei krūmais, ją supa pelkėtos pievos. Manoma, kad tolimoje praeityje kalva buvusi saloje. Burvelių pilis minima XIV a. vokiečių kronikose. Ten rašoma, kad 1372 m. rugpjūčio 15 d. Livonijos magistro kariauna sunaikino Burvelių pilį prie Nevėžio. Prieškarinėje Lietuviškoje enciklopedijoje nurodoma, kad kasinėjant alkakalnį, rasta žmonių kaulų ir sienos liekanų. Alkakalnyje išlikę koplyčios pamatų fragmentai, likusi 3 x 3 m duobė. 

 

Pirmieji partizanų būriai Panevėžio krašte susikūrė 1944 m. Vienas jų buvo policijos kapitono Stasio Eitminavičiaus-Rupūžėno būrys. Pašilių miške 1944 m. lapkričio mėnesį buvo įrengtos penkios partizanų žeminės bei lizdai kulkosvaidžiams. Kiekvienoje žeminėje tilpo po 20-30 žmonių. Stasys Eitminavičius mėgo posakį „rupūžė biednas“, tad būrys ir buvo pavadintas „Biednos rupūžės“ arba „Rupūžėno“ vardu. Būrys buvo vienas didžiausių Panevėžio krašte. 1945 m. pavasarį sužinoję, kad žemines ruošiasi pulti NKVD dalinys, partizanai pasitraukė į Upytės miškus ir išsiskirstė į smulkesnes kuopeles. S.Eitminavičius žuvo 1947 metais. Žeminė atstatyta 2004 metais.

 

audio gidas

Apipintas legendomis ir padavimais, šalia Upytės kaimo stūkso Upytės piliakalnis. Senovėje šis piliakalnis buvo sala, kurią supo pelkės, o ir patekti čia buvo galima tik valtimis arba kūlgrindomis. Upytės piliakalnis vadinamas Čičinsko kalnu, dėl čia gyvenusio bajoro Vladislovo Sicinskio, kuris buvo pirmasis bajoras Abiejų tautų Respublikos Seime pasinaudojęs liberum veto teise ir išardęs Varšuvos seimą. Vėliau buvo sukurta apie nedorėlį poną Čičinską daugybė pasakojimų, pasakų ir padavimų, kurių bene garsiausia apie prasmegusį jo dvarą, kuriam prasmegus, likusi įduba.

audio gidas

Krekenavos regioninis parkas – vienintelė Lietuvoje saugoma teritorija, kurioje galite sutikti laisvai besiganančią europinių stumbrų  (Bison bonasus L.) bandą. Stumbrų atgimimas Lietuvoje 1969 m. prasidėjo būtent čia – Pašilių stumbryne. Pašilių stumbryne galite stebėti šiuos didingus žvėris laikomus aptvaruose. Tam specialiai yra įrengta apžvalgos aikštelė, greta - pažintinis Miško takas.

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-03-23